La neige brûlée – ogus desertas

Opstom, nes greičiausiai ir vėl tik atsižymėjimui, birstelėjęs sniegas pasidengė plutele. Jos nesimato, nes pusdienį snyguriavo, ir motorizuotas valymas šoninių gatvelių dar sumurglintu balčiumi neapšnypštė. La neige brûlée ten kol kas yra. Burzgalams jis neįdomus, jie prasklendžia tik magistralinėmis, palikdami žieminį desertą paikajam aulaukiui.

Švytinčios gyvastos plevena virš dar mažiau nei prieš metus pripėduoto sniego. La neige brûlée šen bei ten braukomas ergonominėms šiūpelėmis, gal net tikintis, kad tuoj trakštels seniai išguita iš namų “Parker, Winder and Achurch” spyna, parsivažta tąsyk kartu su jaunomis dienelėmis, o šiandien kuriose nors sąvartose bespoksanti į trumpam nusileidžiančius ir vėl kylančius.

Kalendorius nebeskaičiuojamas knygomis, eglutėmis ir dreideliais, dovanų kuponais. Jis skaičiuojamas kitaip, ir taip jau – senokai: “Kitais metais – namie“, jis tik taip būna įvykęs.

Should auld acquaintance be forgot,
and never brought to mind?
Should auld acquaintance be forgot,
and auld lang syne?

Robbie Burns (1759 – 1796)

Dar metams telieka galioti senasis lietuviškas vertimas, kuriame net neužsiminta, jog kažkas gali būti pamirštas, kažkas gali pamiršti, kad desertinis sniegas su traške plutele gali strigti, kad jūros gali neprasmegti. “Už mūsų naujas dieneles / Pakelkime taures, / Žvaliau išgerkime, brolau, / Už jaunas dieneles”.

O jūs, švytinčios gyvastos, negi tuo netikite, vis dar ne?

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s