Salomėja, niekada Tu nebuvai šlavėja

K.Petrausko gatvės remontas 2014-05-04

 K. Petrausko ir Aukštaičių gatvių sankryža.  2014 m. gegužės 4 d.

Nesimatė, bent jau ne kiekvienam matėsi, bet girdėjosi lyg kalbėtų ekranas priešnosyje. Prieš rinkimus, – tiksliau jau per juos, nes kaskart balsavimas vyksta ne vieną sekmadienį, o keturias dienas, – biblinių kaunietiškų duobių asfalte naikinimu laikinai persmaugtame Žaliakalnyje vakarais ridinėjosi transporto priemonė ir per savo megafoninį apendicitą baubė visam rajonui, kad jau tuoj reikės eiti balsuoti; nemačiau, tadgi spėlioju, kad priemonė buvo motorinė, ne raumenine. Kėlė kažkas ne bendrą pilietiškumą, nors ir jį taip pat. Labiau įrodinėjo, kad raudona spalva turi savo atspalvius, kad jų šį kartą yra du, ir kad vienas iš jų simpatiškas, jaukus ir rožinis, kitas jau ne taip.

Rinkimai demokratijoje kaip karas romėnams, kada vieniems pridera nutilti, kitiems pridera griaudėti, – suprask, mūzos galį perrėkti patrankas, antraip kam rūpėtų perdavinėt tokias intuicijas sentencijų pavidalu tolyn į ateitį. Tomis pačiomis dienomis, kada buvo skelbiami šių metų prezidentinių rinkimų kandidatai, Tauta pakirkinta naujiena, nes kiek gi matė ją dar pirmąją metų dieną, kad šnekų bus, tikrai bus, ir rinkodarinio planavimo genialumu – nuskandinti savo produktą galingesniame infosraute – privalu tiktai žavėtis.

Tada per 100-tį (beje, net trejų – pirmųjų europarlamentinių, prezidentinių ir parlamentinių – rinkimų metais) kažkas mestelėjo frazę: “Išsiskeryčios, išsistaugs ir nurims“. Atmintis sako, kad tokia replika buvo viešai pasakyta, lyg ji priklauso vyriškiui, bet tos frazės paieškos baigiasi niekuo, tik įtarimu, jog gal niekas viešai ir nepasakė, gal tik man taip norėjosi tada ir paskui. Dabar, artėjant 110-sios ir vėl: “Pervadinti gatves!!!!! Pervadinti mokyklas!!!“ Dar yra tų gatvių – dabartinėje sostinėje, Palangoje, Naujamiestyje prie Panevėžio, Jiezne, Dauguose, Ežerėlyje, Rozalime, Klaipėdoje ir dar daug kur. Tuomsyk mokyklų belikę lyg dvi – Vilkaviškyje ir dabartinėje sostinėje. Kaune jau nėra nei tos, nei tos – prieškarinė Kalnų gatvė perduota Vladui Putvinskiui-Pūtviui, mokykla Žaliakalnyje suoptimizuota ir susportinta, tinkama tik balsavimui ir vaizdo pro langą dailinimui, nes stogas europinis ir visai gražus.

Rėkaliojimai ne itin gerai informuoti, nes likę ne tik gatvės ir dvi mokyklos, bet dar ir bent dvi rinkimų apylinkės, ant kurių atsiranda lentos su užrašu “Salomėjos Nėries“. Kažkodėl energingiesiems liustratoriams tas netrukdo, piktinimosi seansas nevyksta, peticijos nerašomos niekam dėl pavadinimų pakeitimo. Viena lenta tas ir vėl keletą savaičių kabo ant to paties fasado, nuo kurio buvo nulupta prieš keletą metų Kauno m. tarybos sprendimu, ir belieka šypsotis įkandin, nes jai tegali būti tik labai juokinga. Viskas išsikvepia, kaip įprasta, greitai, nes liustratoriams ir vėl pritrūksta drąsos peržengti paskutinįjį Rubikoną – pareikalauti, kad ji būtų iškraustyta iš Petrašiūnų. Kita vertus, tobulėjimui ribų nėra, ypač kai drąsioje šalyje beribystė iš mados neišeina. Štai tiek praktinės naudos iš tų amžinosiomis vertybėmis virtusių sentencijų: rinkimai griaudėjo, o mūzos niekur nepasitraukė, “they were seeing us in all the old familiar places“

Rinkimai baigėsi, mūziai vėl gali čiauškėti. Neprastą literatūrinę reputaciją turėjusio, VIII Vyriausybės kultūros ministro Sauliaus Šaltenio lyg romanas, lyg kino scenarijaus bandymas “Demonų amžius“, manytina, turėtų būti vienu iš svarbesnių metų literatūrinių įvykių lietuviu kalba. Išleistas su Kultūros tarybos palaiminimu, kitaip sakant – ne be mokesčių mokėtojų pinigų, kad tieji dar kartą sužinotų, jog Salomėja tikrai tikrai buvo karikatūra, tokia šliundravota ir, deja, ne visai beviltiška eiliuotoja.  Jau pradėti ir filmo pagal šį tekstą kūrimo darbai, tad intriga yra – kaip jie gainios tą kiškį reikiama trajektorija, ir kas gi bus ta artistė, kuri įtikinamai vems ant Tėviškės arimų, ant kurių pabirusius jos rankraščius padės surinkti atsitiktinis šaunuolis, dar ir už papo ją tuoj pat palaikysiantis (12 p.) pagal ano meto etiketą. Taip parašyta, skaitykit patys.

Tekstui jau per vėlu, bet būsimam filmui reikia palinkinėti to, kas nutiko Abelio Ferraros filmui “Welcome to New York, kuriam scenarijų režisierius parašė kartu su Christu Zoisu. Autoriai – patyrę, ne žiopli debiutantai – rėmėsi istorija, tapusia teismo byla “Niujorkas prieš Straussą-Kahną“, kuri jos herojui Dominique’ui Gastonui André Straussui-Kahnui kainavo be kita ko ir kandidatavimąsi į Prancūzijos Respublikos prezidentus 2012 m. Vis tik jiems tiek nepavyko atsispirti nuo istorijos ir sukurti savąjį pasakojimą, nepavyko estetinės nesėkmės pridengti ir standartiniu “Mais les personnages du film et les séquences les représentant dans leur vie privée relèvent de la fiction“, – kino distributoriai Prancūzijoje paprasčiausiai atsisako filmą demonstruoti kino salėse, nes viskas per daug akivaizdu.

Lietuviškame romane net nepasivarginta įrašyti bent jau “Mes les personnages du roman…“, autoriui palikta pačiam burti viešumoje, kad romano poetė Dita nėra Salomėja, nors visiems aišku, kad ji yra Salomėja nepaisant kaip kurių, ne itin įdomių techniškai istorinių faktų korektūrų. Jei pasklis mitas, kad Salomėja turėjo nesantuokinę dukrą, – na ir kas, taip daug smagiau ir lengviau nei aiškintis, ar buvo tie karo metų dienoraščiai, ar ir ji galbūt neapdairiai vieną dieną pradėjo pusryčiais iš kiaušinių su majonezu, ko gi jai reikėjo “Trečiajame fronte“. Kiekvieno autoriaus kūrybinė savižudybė demokratijos ir laisvės kaip šiandien aplinkoje yra jo paties pasirinkimas.

Jau veik norėtųsi tęsti ore pakabinama, neslepiamai moralizuojančia nežinia ką replika, ar valstybė pati turi aktyviai palaikyti tokius kūrinius, ar mokesčių mokėtojas turi būti verčiamas finansuoti pasakaites, kurios, kaip jau pastebėta, net nesugeba pasakyti nors šiek tiek naujo apie Salomėją. Klausimas nėra turi-neturi valstybė palikti autoriams patiems savo ir grynosios rinkos jėgomis skelbti tokius savo opusus, nes šitaip formuluojamas klausimas valstybėje, apsisprendusioje neturėti kultūros politikos jau ketvirtį amžiaus, yra paprasčiausiai bereikalingas oro virpinimas. Vieni šią valstybę praranda, kiti atkovoja, ir taip ne kartą, tad jei kas nors iš išvems tokiais subsidijuotais tekstais ją lauk, atsiras vėl ir tie, kurią ją atsikovos.

Kur nukeliavo Tavo perlai, aksomo suknios? Apie šluotas neklausiu, nes nebuvai šlavėja.

Ciceronas savo maksimą, kuri per tiek laiko sufolklioziruota ir pritaikyta delikatiems mūzoms ir mūziams, buvo sofurmulavęs kiek kitaip: “Silent enim leges inter arma (“Žvangant ginklams, įstatymai nutyla“). Ginklai žvanga, karas su Salomėja vyksta, įstatymai tyli. Šitas karas su Salomėja jau nebe vien tik meno ir feministinių studijų srities reiškinys ir objektas, jis jau persikraustė ir į gamtamokslius; jis apskritai yra fantominis karas. Tyli įstatymai, pagal kuriuos jau turėjo būti ir 21 a. pradžios S. Nėries biografija, ir naujai parengtas akademinis jos visų raštų rinkinys, ir išsami internetinė svetainė apie ją. Tyli įstatymai, pagal kuriuos katalikiškoje – tebūnie pagal tradiciją, kaip sakosi patys gyventojai, o ne religiją – Lietuvoje svarbiau yra suvokti Kitą, net ir sentimentaliai suprasti, o ne skandinti sovietinio gelžbetonio tulžyje tai, kas jau įrodė, kad neskęsta.  “Aš jum paliksiu jūsų pragarą! / Bet dangų – pasiimsiu su savim,“ – mums ji jau seniai tai pasakė (Salomėja Nėris. Pėdos smėly. Kaunas, “Sakalo“ bendrovės leidinys, 1931, p. 48).

Negailestingai visiems savo talentu Salomėjai, kaip buvo negailestingos savo talentais Billie H., Coco Ch., Lene R. ir kt., tas pats gatvių pervadinimai ir visos mūsų kuriamos šiandien filmos. Viskas ne apie ją, tik apie to raudonumo, šiandien neturinčio jokių atspalvių, sugraužtus mus, ir būtent tokius she is seeing us, in all the old familiar places.

Šaltenis, Saulius. Demonų amžius. Proza ir dramaturgija. Vilnius, Tyto alba, 2014. ISBN 978-609-466-019-1.

Reklama

1 Comment

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s