Pavasaris, Berlynas, krakadilai

Kazys Binkis

(1893 Gudeliuose – 1942 Kaune)

PAVASARIS BERLYNE

Berlynas aukštyn kojom drybso.
O mėnuo, senas idiotas,
elektros viela pažabotas šypso.

Gatvėse medžiai apkarpyti
nežino, ar jiems sprogt ar ne…

Tiktai už lango vazane
svaigių, skanių kvapų pilni
narcizai pradeda šaipytis,
lyg vaikas alkanas sapne.

Žvėryne miega krakadilai,
liūtai, beždžionės ir gyvatės.
Sale Žvėryno savo viloj
jau rengias gult aristokratės:
jog metas jau — nakties antra.

Tramvajai ir automobiliai,
pabaigę gatvėse kadrilį,
senai po urvus išsislapstė,
pralenkdami kuris katrą.


Jau vietoms merkias elektra.


Pakilo mėnuo dar aukščiau,
Įkliuvęs tarp bažnyčios bokštų,
pakreipęs savo veidą plokštų,
jis išsižiojo dar plačiau
ir atsiduso. Pūstelėjo.

Ir šiltos srovės minkšto vėjo
užliejo knarkiantį Berlyną.

Mėgino mėnuo į Žvėryną,
bet staiga pro stiklus pamatęs,
kaip rėdosi aristokratės,
paraudo senis ir už bokštų
užrito savo veidą plokštų.

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“.  Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s