Respublica Caunensis anno 2011: Gro pradeda ir laimi, Kaunas kažką buria (I)

1987 m. Kaunas gyveno vėlyvojo sovietinio smulkaus ir vidutinio verslumo, už kurį grėsė ir baudžiamoji atsakomybė pritaikant mirties bausmę, Aukso amžių (“Aptverk Kauną spygliuota viela, kiekvienas žinos, už ką sėdi”).  Priešingai sesėms ir broliams Latvijoje bei mylimiausiems kaimynams Estijoje Lietuva labai flegmatiškai stebėjo Michailo Gorbačiovo mėginimus dėti kompresus Sovietų Sąjungos ekonomikos lavonui.  Tuo metu, kada vėl susirėmė Deividas su Galijotu, Niujorke intensyviai buvo rengiamas vienas globalios reikšmės dokumentas.  Suvienytų nacijų organizacijoje, kaip tada lietuviškai vadinta Jungtinių tautų organizacija, Gro Harlem Brundtland vadovaujama grupė, JTO Pasaulinė aplinkos ir vystymo komisija (WCED), baiginėjo darbą prie beveik 400 puslapių teksto “Mūsų bendra ateitis” (Our Common Future), kuris populiariai vadinamas Brundtland raportu.  Dokumentas pirmą kartą pamėgino nusakyti bendrus principus vystymuisi, kuris įgalina gyvenimo kokybę šiandien neatimant iš ateinančių kartų galimybės gyventi gerai (“Meeting the needs of the present without compromising the ability of future generations to meet their own needs”).  Tokio tipo vystymas tapo žinomas kaip tvarus (sustainable development), kompleksiškai apimantis iš karto socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį bendruomenės gyvenimo aspektus.

Gro Harlem Brundtland

Atskaitos taškas Brundtland raportui buvo stabiliai dešimtmečiais didėjantis gamtos užterštumas, prie kurio tada į dvi ideologines stovyklas pasidalinęs pasaulis dirbo energingai kiekvienas pagal savo išgalias.  Per rūdyjančią ir trupančią, bet vis dar plevėsuojančią Geležinę uždangą nebuvo galima praleisti paties raporto atiduodant tiesiog jį masėms į rankas, nes taip dar vienas buržuazinis recidyvas galėjo padaryti neatitaisomą žalą sovietiniam piliečiui, kartu su savo mylimu traktoriumi dainuojančiam angeliškus duetus kasdieninėje “Komunizmo triumfo arkoje”.  Iš Vakarų į Sovietiją patenkanti ribota informacija apie pavojingas tendencijas galėjo kelti abejonių, kad tai buvo sąmoningai vietoje sukonstruota propaganda, kurios buvo apstu po 1945 metų.  Tuo tarpu grubios, technologiškai apspangusios sovietinės gamybinės pramonės poveikis gyvenamajai aplinkai ir gamtai matėsi ir uodėsi lengvai bet kam be laboratorinės įrangos pagalbos ir nepaisant sąmoningų maklių visuomeninės sveikatos apsaugos dokumentacijoje.  Jei kam kada buvo buvęs potraukis atsainiai mosikuoti ranka dėl jokių sienų nepaisančios gamtos taršos, Brundtland raporto metu, t.y. beveik metai po katastrofos Černobylio atominėje jėgainėje 1986 m. balandžio 26 d., jis buvo pagydytas ar bent jau išėjęs iš mados.

Po 1987 m. pirmasis pasiūlytas Brundtland raporte tvaraus vystymo suvokimas pakis, įvairiose specializuotose srityse, skirtinguose žemynuose įgaus specifinius ir lokalius niuansus, dėl ko terminas taps gan kaprizingu ir ne visada iš pirmo bandymo lengvai perprantamu.  Bet esmė tvaraus vystymo išlieka ta pati ir po beveik ketvirčio šimtmečio: ateities visuomenių ir visos globalios žmonių bendrijos vystymasis turi būti suprantami kaip nedalomai susijusių socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės sudėtinių dalių komplektas ir nekenkiantis ateinančioms kartoms.  Gan greitai buvo atsisukta ir į didžiausius taršos generatorius – miestus, kurie yra ir didieji gamtinės nešvaros, ir pagrindiniai socialinių konfliktų gamintojai.  Po 1992 m. priimtos Rio de Žaneiro deklaracijos Europos Komisija kartu su Aalborgo (Olborgo) miestu Danijoje 1994 m. inicijavo pirmąją Europoje tarptautinę konferenciją apie tvarią miestų plėtrą, kurio metu buvo priimtas Aalborgo čarteris.  2002 m. per Jungtinių tautų Aplinkosaugos programos arba UNEP dirbtuves Melburne buvo suformuluoti devyni Melburno principai, išplėtoję ir papildę 1992 m. Hanoverio principus, kurie yra rekomendacinio pobūdžio visiems pasaulio miestams, norintiems pradėti veikti pagal darnios plėtros principus.  Taip pačiai 2002 m. priimta ir Johanesburgo deklaracija, kuri nusakė galimas socialinės atskirties ir skurdo mažinimo taktikas.  Per tuos du dešimtmečius tvari miestų plėtra daug kur tapo pagrindine municipalinės politikos darbotvarkių tema.

Audrius ir Marina Bučai, Valdas Ozarinskas. Lietuvos pavilijonas Expo Hannoveryje.  2000. Foto: Atomhirsch.

Sąjūdžio metais buvo akivaizdu, kad visuomenei nereikėjo aiškinti, jog darni plėtra visomis prasmėmis yra geriau nei tai, ką duoda bukai agresyvus santykis tiek su gamtine, tiek su žmogaus sukurta aplinka.  Vienareikšmiškai tai buvo deklaruota Kaune šv. Gertrūdos bažnyčios gelbėjimo akcijų metu ir ekologijos klubų „Atgaja“ bei „Žemyna“ organizuojamų aplinkosauginių žygių ir akcijų visoje Lietuvoje metu; ypač 1988 m. rugsėjo 3 d. vykusi „Apkabinkime Baltiją“, kurios metu gyva grandine šiaurinių europiečių Didysis vanduo buvo simboliškai užtvertas nuo iš Rytų ėjusios destrukcijos, buvo aiškus ir nedviprasmiškas tuometinės visuomenės pozicijos išsakymas.  Lyginant su kitais kraštais, kur pirmiausiai teko aktyvistams dar ir dar kartą įrodinėti, kad tvari plėtra yra geistina, Kaunas ir visa Lietuva Kovo 11-sios išvakarėse turėjo pavydėtinai gerą poziciją būtent dėl to, kad buvo visuomenės pritarimas pačiam tvaraus vystymo principui, net jei tuo metu tokiais terminais ir nekalbėta.   Po 20 metų Kaunas tapęs lietuvišku Detroitu, kur gyventojai, kaip dainuoja Leonardas Cohenas klasikinėje baladėje, yra  pasmerkti nuoboduliui už mėginimą pakeisti sistemą iš vidaus („They sentenced me to 20 years of boredom / For trying to change the system from within“) .  Ar kauniečiai, kurie po Lietuvai kastrofiškų ir ilgai posovietinei agonijai pasmerkusių visuomenę 1993 m. prezidentinių rinkimų emigravo itin tyliai ir itin staigiai, pradėdami visos Lietuvos epideminį sodybų tuštėjimo metą, išsivežė su savim ir norą gyventi subalansuotoje aplinkoje?

Bus ir daugiau

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s