Sustingę šuolyje keturgubam akseliui: ar Teresė Kubilinskaitė yra profesija? (I)

Lietuviai darbštūs.  Labai darbštūs.  Patys taip sakom, kartais tuo ir tikime.  Kitų šalių darbdaviai, kuriems darbuotojai nėra apstumdymo ir aprėkimo objektai, su tuo irgi linkę sutikti.  Nors lietuviškas darbštumas dažnai materializuojasi kaip begalė nekryptingų ir dėl to labai savotiškai efektyvių judesių, dėl to jo azartiškumas ir šleivai kreiva pasiekiamų rezultatų kokybė nekenčia, kaip tik priešingai. Kartais toks humoro jausmas gali biškį ir varginti; tarkime, viduržiemiu, kada dienos ilgėjimas nepergali susikaupusios kiekviename tamsos, bet visuomenė turi dalyvauti vienoje iš demokratinių olimpinių žaidynių atmainų – municipaliniuose rinkimuose.  Savivaldos rinkimai vasario mėnesį – dar prieškarinės Lietuvos tradicija.

Lietuviški įstatymai bei įvairiausi su valstybės valdymu  susiję dokumentai yra įstabūs tekstai, skaitymo malonumu nenusileidžiantys vertingiausiai lietuviškai ir pasaulinei grožinei literatūrai, išmintingoms akademinėms studijoms ar geriausiai pasaulio tradicinei periodikai ir internetinėse medijose generuojamam turiniui.   Lietuvoje egzistuoja ir profesijų klasifikatorius (LPK), kurio paskirtis labai praktiška ir be jokių mandrumų – tiesiog bendras susitarimas, kokie išmokstami užsiėmimai egzistuoja darbo rinkoje, koks yra vienos ar kitos profesinės veiklos turinys ir veikos ribos, atsakymai į klausimus „Kuo tapsiu, kai užaugsiu?“,  „Kuo galbūt ir tapau, kai jau lyg užaugau?“, „Kuo dar galėčiau tapti, nes jau atsibodo būti tuo, kuo tapau?“   Išvardintos profesijos pagal grupes, kiekvienai dar parengta tipinė pareigybinė instrukcija.  Be abejo, prie jo dirba ir ekspertų grupė, nes negi darbdavys ar profesinė sąjunga sugebėtų pateikti naujos darbuotojo funkcijos aprašą savarankiškai.

 

kaunas 20141002 002 025

Kada tokie registrai vystomi adekvačiai įprastos darbo rinkos ir nevyriausybinio sektoriaus tendencijoms, atsižvelgia į kultūrinę specifiką, jie yra pagalbininkai.  Kada tokie registrai dėl vienų ar kitų priežasčių pradeda nuo jų atsilikti, jie veikia kaip kurių individų ar jų grupių marginalizavimo, naujų žinių plitimo stabdymo įrankiu ir visos socioekonominės raidos sabotuotuoju.  Pavyzdžiui, šiuo metu LPK pripažįsta bankų arba informacinių sistemų analitikus, bet žiniasklaidos analitikus, kurie net labai veikia Lietuvoje ne pirmi metai, palieka kažkur anapus valstybinės sienos.  Kaip ir gyventojų migracijos ar piniginės masės stebėsenos atveju, tai yra laisvas visuomenės pasirinkimas, kokiu greičiu ir efektyvumu pildyti šį klasifikatorių – reaguoti aktyviai ir proaktyviai arba reaguoti reaktyviai, o gal ir nereaguoti iš vis, tiesiog sustingti nuo impotentiško dūsavimo į komos būseną įkritusio Rūpintojėlio pozoje.  Bet kokiu atveju tokie lyg ir naudingi, nekalti registrai formalizuoja ir konkrečias visuomenjė vyraujančias vertybes, o pagal jas įvardina galimus individo gyvenimo scenarijus.

Pirmoji LPK profesija, atidaranti visą profesionalų visuomenėje paradą, turi magišką bet kokiam atsakingai į aktyvią politiką reaguojančiam ir gebos svajojimui nepraradusiam piliečiui – 111001, ir jis rezervuotas Lietuvos Respublikos prezidento profesijai.  Su visa pagarba prezidentinei institucijai tenka ir galvoti, ir sakyti garsiai, kad tai – kontraversiška, nelogiška visuomenėje, pasirinkusioje ne prezidentinės, bet būtent parlamentinės respublikos modelį saviorganizacijai.  Galima ar gal net ir reikia svarstyti, ar šalyje, kur jos vienintelis neįkainojamas turtas ir itin lėtai atsinaujinantis išteklius yra žmogus, kur dėl to „kiekvienas yra nacionalinė vertybė“ (Dalia Teišerskytė), pirmuoju numeriu neturėtų būti įrašytas mokytojas, edukatorius, komunikatorius ar kaip dar sumanytume pavadinti žinių perteikėją ir generatorių.  Tuo tarpu politikų klasifikacijoje pirmiausiai turėtų būti minimi parlamentarai (111004), o prezidentas ir parlamento pirmininkas (111002)  šiek tiek žengtelti atgal greton su premjeru (111012), ministrais (111013), nes dėl to jų svarba ir reikalingumas nei kiek nesumažės, bet simbolinė pasaulio tvarka bus tikslesnė.  Bet kokiu atveju savivaldybės tarybos nariui pasisekė geriau nei parlamentarui, – savivaldybės tarybos narys (111015) suklasifikuotas kaip pirmesnis už merą (111017), tuo labiau už merijos administracijos vadovą.

Jei pavyksta išvengti Vyto D. įkyrios problemos sengirėse, kur jo nesupintos kasos vis būdavo pagaunamos – ne be klastingųjų lenkų prisidėjimo, savaime suprantama – ąžuolų šakų taip sustabdant sėkmingą Lietuvos išdidėjimą mažų mažiausiai iki Japonijos rytinės pakrantės, ir prasibrauti per monotonišką direktorių, pirmininkų ir dar kartą direktorių sąrašą, tada pavyksta ir pastebėti viso labo vos tris su politika susijusių profesijų. Paskutiniu momentu į seksualiąją vienetukų grupę dar spėjo papulti politinių partijų (114101) ir partijų skyrių vadovai (114105), o nudeleguotos į nebe pirmo prestižo grupę yra politikos mokslų dėstytojas (231302) ir politologijos mokytojas (232116) – profesijos, kurių pareigybinės instrukcijos yra kaip tik apie žinių apie politinę sistemą ir jos veikėjus suteikimas.   Tiesiog politiko – kaip mamos ir tėtės, bene svarbiausių profesijų bet kurioje visuomenėje bet kuriais laikais – šiame registre nėra.  Beje, nėra ir iš ne tokios kunigaikštiškai ūkanotos senobės paveldėto užsiėmimo, kurį mėgsta, pavyzdžiui, „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – visuomenės veikėjas.

kopenhaga 20140222 186

 

Pilietinės visuomenės aplinkoje kiekvienas pilietis kasdien yra aktyvus visuomenės veikėjas, savo politinę valią plačiąja prasme išreiškiantis dažniau nei per municipalinius, parlamentinius, prezidetinius ir europarlamentinius rinkimus.  Jis gali įtakoti procesus ir per sąlygiškai nedidelius poelgius: išsakyti savo nuomonę laišku redaktoriui, rinktis neįsigyti prekių kokioje nors parduotuvėje ar iš tam tikrų dokumentų negalinčio pateikti turgaus prekeivio, principingai nedalinti ir neimti kyšių tiek vokelių, tiek „viskas pagal įstatymą“ forma, bent jau pranešti socialinės rūpybos tarnyboms apie prievartą kiekvieno silpnesniojo adresu, mokėti visus mokesčius, nors ir patys mažiausi visada atrodys per dideli.  Visuomenės veikėjo šiandien, kada bene įtakingiausias galios svertas – informacija ir pirmiausiai skaitmeninė – nebegali būti kontroliuojama vos keleto individų, poveikis mikrolygyje per keliasdešimt valandų gali pereiti į makrolygio galią.  Paprasčiau tariant, kiekvienas pilietis kasdien yra ir politikas, daugiau ar mažiau sąmoningai atstovaujantis bent jau save, bet tuo pat metu ir kitus, galinčius tapatintis su konkrečiomis nuostatomis ir vertybėmis.  Kaip tokiam politikui padaryti profesinį tranzitą nuo kodo 000000 iki kodo su daugiau ar daugiausiai vienetų?

Dabar politiką kaip karjerą galima planuoti nuosekliai, karštligiškas mėtimasis, kuris buvo neišvengiamas pirmuoju Antrosios respublikos egzistavimo dešimtmečiu, kada reikėjo suformuoti daug galios institucijų, bet kada visoms joms reikalingų šiuolaikinių kompetencijų beviltiškai trūko, jau nebėra būtinybė.  Dejonės, kad štai kituose kraštuose yra kartais ir ne vieną šimtmetį besitęsiančios politiko parengimo tradicijos, gali ramiai nusibaigti, nes ir Lietuvoje dabar tai įmanoma dažnam piliečiui.  Nuo municipalinės prie parlamentinės prie europinės prie prezidentinės – nors dvi pastarosios nebūtinai viena su kita sieja būtent taip – politikos yra tobulėjimo seka, kurios iš profesionalaus politiko turėtų reikalauti ir jis pats, ir jo rinkėjas.  Geresni ar mažiau geri įstatymai, normatyvizuojantys šuolį keturgubam politiniam akseliui bet kuriam piliečiu yra, bet kuris gimnazistas gali rašyti savo gyvenimo scenarijaus pirmojo tomo apmatus „Municipalinis politikas“ ir pradėti juos įgyvendinti.  Bent jau taip viskas atrodo teorijoje.

Bus ir daugiau

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s